Labai mėgstu Pietų Amerikos virtuvę. Jos patiekaluose gausu ryškių spalvų, šviežių vaisių bei daržovių, neretai ir smagaus aštrumo. Tokiu maistu norisi dalintis ir jis, bent jau man, bemat sukuria atostogų nuotaiką. Dažnai renkuosi Meksikos inspiruotus patiekalus, tačiau artėjant šiltajam sezonui, norisi ko nors gaivaus ir lengvesnio, tad šįkart žvilgsnis į ne ką mažiau kulinariškai talentingą kraštą – sevičės gimtinę Peru.
Pastebiu, vis dar yra nemažai žmonių, į iš žalios žuvies gaminamą sevičę žiūrinčių atsargiai. Vis tik, neretai nutinka taip, kad net ir konservatyviausi valgytojai, paragavę teisingai paruošto šio užkandžio, jį tiesiog įsimyli. Ir tikrai ne veltui.
Sevičė gaminama iš įvairių rūšių žalios žuvies. Pasmulkinta ši gardinama svogūnais, pomidorais, avokadais, aitriosiomis paprikomis, kalendromis, kai kuriais atvejais ir česnakais. Žuvis neilgam panardinama į žaliųjų citrinų sultis, nuo kurių rūgšties „išverda”. Šįkart rinkausi tuną – vieną populiariausių žuvų sevičei, kurio geros kokybės nesunku rasti ir Lietuvoje. Gaminimas juokingai paprastas, o skonis – nuostabus!
4 porcijoms reikės:
- Apie 400 g. tuno filė
- Maždaug 3 laimų sulčių
- 1/3 raudonojo svogūno
- 1 raudono jelapeno pipiro
- 10 nedidelių vyšninių pomidoriukų
- 1 avokado
- Šviežiai grūstų pipirų
- Didelės saujos šviežios kalendros
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus
- Druskos
Gaminame:
- Tuną ir avokadą supjaustome maždaug centimetro dydžio kubeliais. Pomidorus supjaustome į 4 dalis, svogūną – labai plonais pusžiedžiais, o aitrųjį pipirą bei kalendrą gan smulkiai sukapojame.
- Pasmulkintą žuvį, jelapeną, pomidorus ir svogūnus beriame į dubenį, užpilame laimo sultimis (jos turėtų praktiškai pilnai apsemti tuną). Po dviejų minučių gerai permaišome ir paliekame dar 3-5 min. Per šį laiką tunas turėtų išvirti nuo rūgšties t. y. iš ryškiai rožinės spalvos pašviesėti į gerokai švelnesnį atspalvį.
- Pridedame avokadą, įpilame alyvuogių aliejaus, smulkintos kalendros bei pagal skonį pasūdome. Gerai išmaišome ir valgome iškart su tortilijų traškučiais.
