Sūrio pyragas – vienas tų desertų, su kurių ingredientais bei išvaizda labai mėgstu eksperimentuoti. Nors nuostabi ir visiška klasika – paprasčiausių sausainių padas bei dosnus kreminio sūrio sluoksnis – šis desertas mūsų namuose tiek dažnas, kad norisi įvairovės. Tad neseniai pamačiusi parduodamas gražutėles šilauoges, nusprendžiau, kad jos tobulai turėtų derėti kremiškame, vanilės bei šokolado aromatais subtiliai dvelkiančiame ir ne per daug saldžiame sūrio pyrage. Tikrai neklydau.
Pastebėjau, sūrio pyragą kepti žmonės dažnokai prisibijo, manydami, kad išgauti gerą rezultatą – aukštasis virtuvės pilotažas. Taip tikrai nėra, bet, manau, nesėkmės ištinka vien dėl to, kad gamindami padarome vieną iš vos kelių čia įmanomų klaidų. Tad noriu priminti kelis punktus, kuriuos reikėtų prisiminti gaminant šį desertą ir tuomet viskas bus gerai:
- Neperkepkime. Tam, kad sūrio pyragas būtų tobulai drėgnos kreminės konsistencijos, svarbu pernelyg neuždelsti jį kepant. Iškepusio ir dar karšto sūrio pyrago kraštai turi būti sutvirtėję, tačiau vidurys dar šiek tiek skystas – kad lengvai pajudinus, dar banguotų. To tikrai nereikia bijoti, nes šaldamas pyragas stipriai sutvirtės.
- Nepermaišykime. Ruošdami sūrio sluoksnį maišykime ingredientus tik tiek, kad jie susijungtų į vientisą masę. Jei smarkiai įsijausime plakdami, į masę pateks labai daug oro. Dėl to kepdamas pyragas smarkiai iškils, o paskui subliukš ir dėl to jo paviršiuje atsiras įtrūkimų. Kita vertus, jei jau taip nutiktų, nėra nieko, ko nepaslėptų gausiai užpiltas gardus uogų padažas 🙂 O tam, kad maišyti reiktų kuo mažiau, ingredientus prieš gaminant geriausiai palaikyti kambario temperatūroje.
- Neužmirškime drėgmės. Kad sūrio pyragas iškeptų tolygiai, nesudegtų ir būtų tinkamos tekstūros, orkaitėje reikalinga drėgmė. Nors kai kurie kulinarai nenaudoja vandens vonelės, o tiesiog visiškai pyrago neiškepa ir leidžia jam subręsti jau išjungtoje orkaitėje, man priimtinesnis kitas variantas. Užuot tradiciškai pyrago formą stačiusi į vandens vonelę, aš žemiausiame orkaitės skyriuje pastatau gilesnę kepimo skardą, kurią pripilu vandens. Taip išnyksta rizika, kad į pyrago vidų per formos tarpelius pateks vandens ir jį sugadins, tačiau drėgmės visiškai užtenka pasiekti norimam rezultatui.
Reikės:
- 210 g. traškių šokoladinių sausainių (naudojau „Selgos”)
- 120 g. nesūdyto sviesto
- 150 g. cukraus
- 650 g. kreminio sūrio (naudojau „Philadelphia”)
- 250 ml. riebios grietinės
- 1 a. š. vanilės pastos ar esencijos
- 3 kiaušinių
- Apie 200 – 250 g. šviežių šilauogių
Gaminame:
- Sausainius sutriname iki smėlio konsistencijos. Sviestą išlydome ir sumaišome su sausainiais. Kepimo formos (naudoju 24 cm. skersmens, nusegamais kraštais) dugną ištiesiame iškirptu kepimo popieriaus apskritimu ir tolygiai ant jo paskirstome bei prispaudžiame sausainių masę.
- Į kreminį sūrį palengva pildami įmaišome cukrų. Įmušame kiaušinius, išmaišome. Tuomet pilame grietinę, vanilės pastą, vėlgi išmaišome. Maišant reikėtų nepersistengti ir plakti tik tol, kol masė taps vientisa.
- Šilauoges nuplauname ir gerai nusausiname. Ant sausainių pagrindo supilame maždaug pusę sūrio masės ir ant viršaus beriame kiek daugiau negu pusę uogų. Tuomet supilame likusį kremą ir ant viršaus beriame likusias uogas. Jei reikia, labai švelniai spustelime uogas į sūrio masę, kad šios į ją panirtų maždaug pusiau, bet nenuskęstų.
- Į žemiausią iki 180 laipsnių įkaitintos orkaitės skyrių dedame gilesnę kepimo skardą ir pripilame vandens maždaug iki pusės. Viduriniame orkaitės skyriuje įstatome groteles, ant kurių ir dedame formą su pyragu. Kepame apie 45-55 min. Iškepusio pyrago šonai bus sutvirtėję, tačiau viduriukas turi likti šiek tiek skystas ir pajudinus formą banguoti.
- Iškepusį pyragą visiškai atvėsiname kambario temperatūroje, o tuomet mažiausiai 5 valandas (o geriausiai pernakt) leidžiame sustingti šaldytuve.
